DSDi - blogas

Labas rytas. Keletą dienų (kokias penkias) nebūsiu gimtojoj šaly, tai naujų post’ų nelaukit. Nebent rasiu internetą kurnors kalno viršūnėj Taigi, pasilinkėsiu sau sėkmės Ate!

Sėdi dėstytojas universiteto valgykloje, pietauja. Staiga prie jo stalo prisėda studentas ir pradeda valgyti atsineštą maistą.
Dėstytojas, nepatenkintas, jam sako:
- Žasys ir kiaulės kartu nevalgo.
- Tada žasys skrenda iš čia,- atsako studentas ir nueina nuo stalo. Destytojas visas įsiutęs mąsto: “Atkeršysiu aš tau, sukirsiu per egzaminą”.
Atejo egzamino metas. Egzaminas žodžiu, ateina tas studentas. Dėstytojas užduoda kaip įmanoma sunkesnius klausimus, tačiau studentas viską atsako, nėra prie ko prikibti. Tada dėstytojas klausia taip:
- Tarkim, eini tu per miška ir randi du maišus. Ant vieno is jų parašyta “Pinigai”, o ant kito  - “Protas”. Maišai dideli, sunkūs, gali paimti tik vieną. Kurį imtum?
Studentas pagalvojo ir sako:
- Imčiau maišą su užrašu “Pinigai”.
Dėstytojas visas patenkintas:
- O kodėl? Aš tai, pavyzdžiui, imčiau proto maišą.
- Kam ko trūksta, tas tą ir ima.
Dėtytojas baisiai supyko, bet nieko negali padaryti, reikia rašyti 10. Nekilo ranka tiek parašyti, tad paėmė studijų knygelę ir didelėm raidėm parašė: “DEBILAS”. Studentas paėme knygutę ir išejo net nepažiūrėjęs. Grižta namo, atverčia knygute ir mato užrašą. Skambina dėstytojui ir sako:
- Dėstytojau, į knygutę tai pasirašėt, bet pažymį parašyt pamiršot.

Sakykit ką norit, bet Zuokas, nors ir išsiterliojęs rankas nešvariais buhalterijos lapais, nors ir šunų apskalytas, bet meras yra geras. Papraščiausias pavyzdys: Šnipiškių rajone, visai šalia mano namo, jau nuo vasaros pradžios pradėjo kauptis šiukšlės. Iš pradžių viena kita, po to dar viena ir žiū - jau visas sąvartynas. Gulėjo tas sąvartynas šalia mano namo gal du mėnesius. Žmonės skundėsi ir seniūnui, ir vieni kitiems, bet šiukšlių ne mažėjo, o tik kaupėsi dar. Vakar neapsikentęs nusiunčiau merui laišką tokiu turiniu:
Laba diena,

Rašau dėl žemės ploto, esančio tarp Kalvarijų g. 21 namo, Šv. Kristoforo pradinės mokyklos bei darželio ir Viešbučio „Ecotel“. Prisegtose nuotraukose – šios teritorijos vaizdai.

Vieta, kurioje galėtų būti įrengta vaikų žaidimo aikštelė, žaliasis plotas ar, galų gale, stovėjimo aikštelė – sąvartynas. 21, 23 ir kitų namų gyventojai laukė, kol seniūnija, kuri turėtų spręsti tokias problemas, ar savivaldybė susipras ir sutvarkys šiukšles. Tačiau jau antras mėnuo – tyla. Seniūnija iniciatyvos nesiima, todėl tenka rašyti Jums. Tikiuosi, kad problemą spręsite skubiai. Priešingu atveju teks kreiptis į žiniasklaidą, nes, kaip patirtis rodo, kol ji nepradeda problemų skelbti viešai, reikalai iš vietos nejuda.

Artėja Rugsėjo 1-oji. Siūlau įsivaizduoti, kaip atrodo pradinukai, žingsniuojantys į mokyklą pro šiukšlių kalnus. Negana to, jie kiekvieną dieną mato benamius, įsitaisiusius šiukšlyne. Kasdien jie geria odekoloną ir keikiasi tokias žodžiais, nuo kurių ir daug girdėjusiems ausys linksta. Pirmokėliai juos irgi puikiausiai girdi. Turbūt ne tik eidami į mokyklą, bet ir būdami joje – mat, nokykla visai šalia.

Vieną dieną teko stebėti itin nemalonų vaizdą. Turistai vokiečiai, nutarę sutrumpinti kelią iki viešbučio ėjo minėtuoju keliu. Iš nuostabos jie pradėjo fotografuoti ir garsiai svarstė, ar čia lietuviai tokie nevalos, ar šiukšlių apskritai nieks netvarko. Šiuos kalnus šiukšlių turistai per viešbučio langus gali stebėti jau visą vasarą – viešbutis, kaip ir mokykla, už kelių žingsnių.

Jau net neverta minėti pačių gyventojų – jiems nešti šiukšles į šalia esantį konteinerį tenka užkimštomis nosimis. Dvokia ne tik pūvančios šiukšlės, bet ir gyventojų čia pat pilamos išmatos – neseniai buvo nugriautas lauko tualetas, kuriuo naudojosi kelių greta esančių namų gyventojai.

Kalvarijų 21-ojo namo gyventojus kamuoja ir kita problema – automobilių parkavimas. Apie šia problemą jau turėjote būti informuotas Seimo nario Petro Auštrevičiaus. Gyventojai į jį kreipėsi prieš kelis mėnesius, prašydami pagalbos sprendžiant šią problemą. O problema tokia: Lvovo gatvėje esanti stovėjimo aikštelė tapo mokama. Mūsų kiemas išeina tiesiai i minėtąją gatvę, todėl dieną kiemas būna pergrūstas automobiliais. Čia transporto priemones palieka šalia esančių bendrovių darbuotojai. Į seniūniją šiuo klausimu buvo kreiptasi jau seniai, tačiau ji šios problemos taip pat nesugebėjo net pradėti spręsti. Seniūnijos darbuotojai tik informavo, kad mūsų kiemo žemė priklauso valstybei, todėl parkuoti automobilius čia turi teisę visi. Teisėtai užtvaros statyti negalime. Negana to, seniūnija ne ėmėsi žemės perleidimo bendrijai darbo, o pasiūlė užtvarą statyti neteisėtai.

Dar kartą reikalauju sutvarkyti šiukšles ir siūlau kelis minėtojo žemės ploto, kur dabar yra šiukšlynas, panaudojimo variantus:

1. Įrengti ten vaikų žaidimo aikštelę. Vieta tam – ideali: ploto daug, šalia mokykla, todėl bežaidžiančių vaikų tikrai netrūktų.
2. Paversti plotą žaliąja rekreacine zona.
3. Galų gale, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Taip būtų išspręsta parkavimo problema mūsų kiemo teritorijoje.

Jei šiame plote jau numatyti statybos ar kitokie darbai, prašau nedelsiant informuoti. Taip pat prašau atsakymo, kam priklauso minėta teritorija ir kas yra atsakingas už jos tvarkymą.

Su pagarba,
Džiugas Šaulys
21-ojo namo gyventojas

Nusiunčiau ir laukiau kas čia bus. Tiesa sakant, nesitikėjau net atsakymo gauti, bet atsitiko visai priešingai ir net su kaupu.

Atsikeliu šiandien rytą, apsirengiu ir išeinu į kiemą. Ten manęs jau laukia vakar pakviesta „Sostinės“ žurnalistė su fotografu. Galvojau, kad straipsnis laikraštyje pajudins reikalą iš nulinio taško. Nueiname į minėtą šiukšlyną….pagalvojau, kad vaidenasi….sunkvežimis, buldezeris ir dar būrys žmonių tvarko mano apdainuotą sąvartyną!

Tai štai. Sureaguota buvo per kelias valandas, nusiųsti darbininkai ir, tikiuosi, pievelė mano kieme vėl žaliuos. Ir visai pamiršau visokias buhalterijas, rubikonus ir telefononius pokalbius, nes faktas kaip blynas - yra rūpinamasi ir paprastais mirtingaisiais, o tai ir yra tiesioginės mero pareigos.

Ačiū Zuokui. Ales.

Atsiverčiu šiandien L.T. Jame per visą pirmą puslapį antraštė - „Paksienės krūtų šou“. Be abejo, susidomėjau. Kaip visada, neilgam, nes perskaitęs nieko nevertą straipsnelį sužinau tik tai, kad L. Paksienė dalyvaus naująjame „Lietuvos šokių dešimtuke“ Lietuvos televizijoj. Dar parašyta, kad, apsaugok Viešpatie, ta Paksienė televizijoj dėvės suknelę, per kurią matosi liemenukas! Na čia tai naujiena! Jūs nepagalvokit, kad juokauju, bet aš kiekvieną dieną perku faking laikraštį tik tam, kad sužinočiau apie faking Paksienės faking PAPUS!

Nu arba aš jau esu visiškai nebeprotingas, arba laikraščiai mūsų tikrai pievas pradėjo rašyt. Ne tik L.T. Praktiškai dauguma lietuviškų laikračių žmonėms pateikia ne bent jau daugmaž objektyvią informaciją, bet ieško skandalų skandalėlų, nuogų papų ir per gimtadienius pasigėrusių seimūnų. Na, gal tik „Lietuvos rytas“ bando išlaikyti savo reputaciją ir jam tai neblogai sekasi.

Be abejo, galvojate, kad pamiršau L.T. ir visokių „Vakaro žinių“ formatą? Taip, jie bulvariniai. Nepamiršau. Tačiau tokio žemo lygio straipsneliai, kokių dauguma spausdinama dabar, nedera net bulvarinei spaudai. Apskritai, jei reikėtų išskirti respublikos mastu leidžiamą nebulvarinį laikraštį, turbūt išskirčiau tik „Lietuvos rytą“. Net ir „Respublika“ tapo bulvarine, nors ji ir kratosi tokio apibūdinimo.

Vienu žodžiu, ne pyragai mūsų spaudoje, ne pyragai. Kartais niekaip negaliu suprasti, kokia prasmė buvo dėti vieną ar kitą straipsnelį, kuriame parašyta ne apie ką kitą, o apie nieką. Gėda turėtų būt leidėjams.

Sveiki mieli pirkėjai,
Jūsų patogumui šiandiena
Brandinta jautiena
Tik 26 litai 99 centai.

Taip pat, jūsų patogumui,
Padarysime jus čia pat,
Už minimalią kainą
Tik vieną litą 99 centus.

Jei užsimanysite nusižudyti,
Mes, jūsų patogumui, isteigėme
Savižudybės reikmenų skyrių,
Kur galėsite įsigyti prafesionalių priemonių.

Čia man tokios mintys kyla grįžus iš didelio Prekybos Centro :/

Labas rytas. Atsikeliau ir nusprendžiau nuveikt ką nors naudingo visuomenei. Tai įdedu viską, ką sugebėjau nufotkint per tris dienas - tris nuotraukas Čia turbūt mano neproduktyvumo rekordas…

Aš, aišku, nemėgstu girtis, bet labai labai noriu visiems pareklamuoti fotoparodėlę, pavadinimu „Laisvalaikiu džiaugiuosi Lietuva“, kuri vyksta Ukmergėj. Labai primygtinai siūlau aplankyt, jei važiuosit pro tokį puikų Ukmergės miestą Kas nori paskaityt kur viskas vyksta tiksliai, spaudžia čia. Vyks parodaiki Rugsėjo 3d.

Ta paroda, beje, yra mano Dar duodu linką į straipsnį, kurį apie šią parodą parašė Ukmergės laikraštis „Gimtoji Žemė“: http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=1680

Keletą nuotraukų įkeliu ir čia:

Tai tiek reklamos šįkart

P.S. Gerbiami žiūrovai, kad ir kaip nenorime, bet dabar privalome kelioms minutėms nutraukti reklamą, nes reikia parodyti trumpą filmuką. Atsiprašome ;D

P.P.S. Parodoj nuotraukų yra kur kas daugiau ir jos atrodo kur kas gražiau - įremintos, pasportuotos ir t.t. Eikit i paroda..

Read the rest of this entry »

Sveiki sveiki, pagaliau vėl prisėdau prie šito velnio išradimo ir turiu kada brūkštelt sakinį kitą. Esu priverstas pasiteisint dėl mano šitam internetiniam kampely įsivyravusios kapų tylos ir rūtų kvapo. Mat mano smegeninė buvo išėjusi vasaros atostogų. Dar gerai kad ne dekretinių. Tikiuosi, kad iki Rugsėjo ana sugrįš.

Tai va, grįžau kątik iš fuksų stofkės ir jaučiuosi visiškai nudusęs, priblūdęs ir nutroškęs. Nepasitaikė, deja, proga pamiegot. Bet apie naktinius nuotykius kada kitą kartą Na, o kalbant apie stovyklą ovaliai, privalau patikinti visus, kad KF stofkė PRIOT! Siaubas kaip nekenčiu šito žodžio.. :/ Na bet pradedu su juo susigyvent, nes stofkėj jį teko kartot, nepameluosiu, tikrai daugiau nei 100 kartų

Tiką suvalgiau nei daugiau, nei mažiau - penkis balandėlius. Po mūsų vadovų, kuratorių (a.k.a. kurvatorių (čia nieko asmeniško ) ir mūsų pačių kulinarinių eksperimentų šieji naminiai balandėliai man pasirodė tiesiog neapsakomai fantastiško a.k.a superinio skonio. Va. O dabar pradėjau rekolekcijas su ramunėlių arbatos puodeliu. Tiksliau tariant, bantau rekolektuotis, gerdamas minėtąją arbatą. Čia patikslinau idant nekiltų dviprasmybių

Tiesa, noriu paminėt, kad kaip tik stofkėj itin ryškiai pastebėjau ir užtvirtinau vieną mano jau ilgai puoselėtą, augintą ir laistytą mintį. Jos man, be abejo, darbar nepavyks sklandžiai išreikšti rišliu tekstu, bet labai pasistengsiu. Taigi ta mintis maždaug tokia: „Žmogų ne pagal rūbą pažinsi ir ne pagal pokalbį su anuoju, bet pagal tai, kaip jis bendrauja su kitais, t.y. kai jis kalbasi pvz su kitu savo kolega ir mano, kad tu jo pokalbio negirdi.“ Nu labai gražus frazeologizmas gavosi. Ar sentencija reikėtų vadinti, net nebežinau. Ai net nebandysiu paaiškint, nes jau bendžiau ir teko viską nutrint su žiauriąja „delete“ knopke. Kokią kitą dieną gal…

Belieka pridurt, kad labai stengsiuos brūkštelt bent kartą per savaitę nuo Rugsėjo