DSDi - blogas

Labas radiorytas Galų gale atėjo ta ilgai laukta diena, kai nereikia niekur skubėt ir atsakinėt į žudančius rytinius skambučius (pvz. kokią 8.00 val.). Miegojau šiandien iki dvylikos, išgėriau gardžios kavos pavasariškai nusiteikusiame balkone ir pasijutau žmogum Galų gale.

Gal kai kurių turėčiau atsiprašyti, kad labai retai brūkštelnu čia sakinį kitą, bet neatsiprašinėsiu. Čia mano blogas ir kada noriu, tada rašau Čia buvo sakinys (per brūkšnelį) pasiteisinimas dėl savo (tingumo..?). Ne, gal ne dėl tingumo, bet dėl vienos paprastos priežasties. Stengiuosi pildyt blogą tada, kai to tikrai noriu, bet ne iš reikalo O pastarajį mėnesį tikrai nekilo noras vakare sėst prie kompiuterio ir tarškint klaviatūrą, nes po dienos/nakties darbų norėdavosi tik nuostabiai gero ilgo savaitgalio. Anas kaip tik ir atėjo

Šiandien gink Dieve nerašysiu jokiomis “rimtomis” temomis. Jau kelis kartus bandžiau suregzt straipsnelį pvz. apie e-valdžią, bet jis taip ir liko nebaigtas mano bloge tarp daug kitų “draft’ų”. Liko, nes bandžiau rašyt iš reikalo. Ties šita vieta (negalima taip sakyt, bet ką jau padarysi) supratau, kad neturiu žurnalisto talento (t.y. negaliu rašyt tada, kada reikia) O kažkada visgi bandžiau sau įteigt kad jis manyje yra. Per praėjusias kelias savaites ir dar daug visko supratau, todėl pagaliau per savo minčių tankynes pradedu matyt ko iš tikrųjų noriu. Nuostabus jausmas Dėl to iš karto visiems daug manęs klausinėjantiems (pvz. kodėl darau taip, o ne kitaip ir t.t.) atsakau - elgiuosi taip, kaip manau man yra teisingiausia. Čia supras tie, kam reikia Aišku, galiu pasirodyt ne itin atsakingas ir dar visoks koks blogietis, sakydamas, kad darau ką noriu. Galiu susilaukt, ir jau sulaukiau gausybės kritikos dėl kai kurių savo apsisprendimų. Bet, tiesa sakant, visa ta kritika man kaip žirniai nuo sienos atšoka. Nežinau, ar tai gerai. Ir greit nesužinosiu. Bet nesvarbu. Pakaks paslaptingai kalbėt apie paslaptingus dalykus

Geriau papasakosiu, kokia šiandien nuostabi išaušo diena. Kokiu vienu sakiniu galiu apibūdint - sėdžiu balkone trumpom rankovėm ir rašau šitą savo rašinėlį, kurį tu kaip tik skaitai. Tas rašinėlis gal ir apie nieką, bet man visai smagu pasidalint savo džiaugsmu, kurio dauguma gal ir nesupras. Nes lygiai taip pat, kaip nebūna svetimo skausmo, nebūna ir svetimo džiaugsmo. Būna, deja, tik pavydas dėl svetimo džiaugsmo. O, apie pavydą galiu papasakot. Ką tik supratau, kad pavydas visai nėra blogas dalykas. Pavydėti kito sėkmės kartais visai naudinga. Tada galų gale save prisiverti padaryti taip, kad tau būtų dar geriau, nei tam, kuriam pavydi. Kitaip tariant, išsikeli sau uždavinius ir tikslus, kurie, kaip daug mano aplinkos žmonių sako, yra labai svarbūs. “Turėk gyvenimo tikslą!”, - kone skanduoja jie. Aš dar kol kas nesupratau, kam tas gyvenimo tikslas reikalingas ir dėl to po truputį pradedu nerimąstauti - negi aš prastesnis už juos? Aš, matyt, dar ne toks senas, kad suprasčiau apie tokius visiems elementarius dalykus, kaip gyvenimo tikslas (čia neva tai nebuvo ironijos). Paskutinis sakinys šitam mano nerimtam rašinėly, kuriam gresia pavirtimas į neva labai rimtą sapaliojimą apie egzistencijos prasmę - turėti gyvenimo tikslą gal ir gerai, bet man baisiausia pagalvot apie tai, kas bus, kai žmogus pasieks tą savo gyvenimo tikslą… pvz. tuputį per anksti? Pagal viską, turėtų savo gyvenimą pabaigt savižudybe, nes pusę gyvenimo kalbėjęs, kad gyvenime svarbiausia turėti tikslą, nebematys savo gyvenime prasmės. Dar vienas sakinys - aišku, galima sakyt, kad jis tiesiog susikurs dar vieną gyvenimo tikslą, bet bijau kad lygiai taip pat kaip tikra meilė gyvenime statistinius piliečius aplanko tik kartą, gyvenimo tikslas irgi yra vienintelis ir nepakartojamas

Pabaiga

Sveiki,

Su salyga, kad neturiu laiko daug rašyti, parašysiu mažai Reklamuoju savo favoritini bloga - http://www.blogas.lt/studentuera

Staitykit ir džiaukitės, ir beskaitydami pasidžiaukit. O džiaugdamiesi paskaitykite. Taip.

Labas rytas. Keletą dienų (kokias penkias) nebūsiu gimtojoj šaly, tai naujų post’ų nelaukit. Nebent rasiu internetą kurnors kalno viršūnėj Taigi, pasilinkėsiu sau sėkmės Ate!

Sėdi dėstytojas universiteto valgykloje, pietauja. Staiga prie jo stalo prisėda studentas ir pradeda valgyti atsineštą maistą.
Dėstytojas, nepatenkintas, jam sako:
- Žasys ir kiaulės kartu nevalgo.
- Tada žasys skrenda iš čia,- atsako studentas ir nueina nuo stalo. Destytojas visas įsiutęs mąsto: “Atkeršysiu aš tau, sukirsiu per egzaminą”.
Atejo egzamino metas. Egzaminas žodžiu, ateina tas studentas. Dėstytojas užduoda kaip įmanoma sunkesnius klausimus, tačiau studentas viską atsako, nėra prie ko prikibti. Tada dėstytojas klausia taip:
- Tarkim, eini tu per miška ir randi du maišus. Ant vieno is jų parašyta “Pinigai”, o ant kito  - “Protas”. Maišai dideli, sunkūs, gali paimti tik vieną. Kurį imtum?
Studentas pagalvojo ir sako:
- Imčiau maišą su užrašu “Pinigai”.
Dėstytojas visas patenkintas:
- O kodėl? Aš tai, pavyzdžiui, imčiau proto maišą.
- Kam ko trūksta, tas tą ir ima.
Dėtytojas baisiai supyko, bet nieko negali padaryti, reikia rašyti 10. Nekilo ranka tiek parašyti, tad paėmė studijų knygelę ir didelėm raidėm parašė: “DEBILAS”. Studentas paėme knygutę ir išejo net nepažiūrėjęs. Grižta namo, atverčia knygute ir mato užrašą. Skambina dėstytojui ir sako:
- Dėstytojau, į knygutę tai pasirašėt, bet pažymį parašyt pamiršot.

Sveiki mieli pirkėjai,
Jūsų patogumui šiandiena
Brandinta jautiena
Tik 26 litai 99 centai.

Taip pat, jūsų patogumui,
Padarysime jus čia pat,
Už minimalią kainą
Tik vieną litą 99 centus.

Jei užsimanysite nusižudyti,
Mes, jūsų patogumui, isteigėme
Savižudybės reikmenų skyrių,
Kur galėsite įsigyti prafesionalių priemonių.

Čia man tokios mintys kyla grįžus iš didelio Prekybos Centro :/

Labas rytas. Atsikeliau ir nusprendžiau nuveikt ką nors naudingo visuomenei. Tai įdedu viską, ką sugebėjau nufotkint per tris dienas - tris nuotraukas Čia turbūt mano neproduktyvumo rekordas…

Aš, aišku, nemėgstu girtis, bet labai labai noriu visiems pareklamuoti fotoparodėlę, pavadinimu „Laisvalaikiu džiaugiuosi Lietuva“, kuri vyksta Ukmergėj. Labai primygtinai siūlau aplankyt, jei važiuosit pro tokį puikų Ukmergės miestą Kas nori paskaityt kur viskas vyksta tiksliai, spaudžia čia. Vyks parodaiki Rugsėjo 3d.

Ta paroda, beje, yra mano Dar duodu linką į straipsnį, kurį apie šią parodą parašė Ukmergės laikraštis „Gimtoji Žemė“: http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=1680

Keletą nuotraukų įkeliu ir čia:

Tai tiek reklamos šįkart

P.S. Gerbiami žiūrovai, kad ir kaip nenorime, bet dabar privalome kelioms minutėms nutraukti reklamą, nes reikia parodyti trumpą filmuką. Atsiprašome ;D

P.P.S. Parodoj nuotraukų yra kur kas daugiau ir jos atrodo kur kas gražiau - įremintos, pasportuotos ir t.t. Eikit i paroda..

Read the rest of this entry »

Sveiki sveiki, pagaliau vėl prisėdau prie šito velnio išradimo ir turiu kada brūkštelt sakinį kitą. Esu priverstas pasiteisint dėl mano šitam internetiniam kampely įsivyravusios kapų tylos ir rūtų kvapo. Mat mano smegeninė buvo išėjusi vasaros atostogų. Dar gerai kad ne dekretinių. Tikiuosi, kad iki Rugsėjo ana sugrįš.

Tai va, grįžau kątik iš fuksų stofkės ir jaučiuosi visiškai nudusęs, priblūdęs ir nutroškęs. Nepasitaikė, deja, proga pamiegot. Bet apie naktinius nuotykius kada kitą kartą Na, o kalbant apie stovyklą ovaliai, privalau patikinti visus, kad KF stofkė PRIOT! Siaubas kaip nekenčiu šito žodžio.. :/ Na bet pradedu su juo susigyvent, nes stofkėj jį teko kartot, nepameluosiu, tikrai daugiau nei 100 kartų

Tiką suvalgiau nei daugiau, nei mažiau - penkis balandėlius. Po mūsų vadovų, kuratorių (a.k.a. kurvatorių (čia nieko asmeniško ) ir mūsų pačių kulinarinių eksperimentų šieji naminiai balandėliai man pasirodė tiesiog neapsakomai fantastiško a.k.a superinio skonio. Va. O dabar pradėjau rekolekcijas su ramunėlių arbatos puodeliu. Tiksliau tariant, bantau rekolektuotis, gerdamas minėtąją arbatą. Čia patikslinau idant nekiltų dviprasmybių

Tiesa, noriu paminėt, kad kaip tik stofkėj itin ryškiai pastebėjau ir užtvirtinau vieną mano jau ilgai puoselėtą, augintą ir laistytą mintį. Jos man, be abejo, darbar nepavyks sklandžiai išreikšti rišliu tekstu, bet labai pasistengsiu. Taigi ta mintis maždaug tokia: „Žmogų ne pagal rūbą pažinsi ir ne pagal pokalbį su anuoju, bet pagal tai, kaip jis bendrauja su kitais, t.y. kai jis kalbasi pvz su kitu savo kolega ir mano, kad tu jo pokalbio negirdi.“ Nu labai gražus frazeologizmas gavosi. Ar sentencija reikėtų vadinti, net nebežinau. Ai net nebandysiu paaiškint, nes jau bendžiau ir teko viską nutrint su žiauriąja „delete“ knopke. Kokią kitą dieną gal…

Belieka pridurt, kad labai stengsiuos brūkštelt bent kartą per savaitę nuo Rugsėjo